“Belonging” – naudinga visiems, bet rūpi tik vadovams?

2023-11-08

Stipresnis darbuotojų priklausymo organizacijai jausmas gali gerinti darbuotojų darbo rezultatus iki 57%, sumažina darbuotojų kaitą iki 50% ir padidina darbuotojų NPS iki 167% sako „Designing the Workforce Experience“ „Deloitte“ tyrimas. Darbuotojams, kurie pasižymi aukštesniu priklausymo jausmu organizacijai 2 kartus dažniau pakeliamas atlyginimas, jie 18 kartų dažniau yra paaukštinami pareigose ir iki 75% sumažėja darbo praleidimas dėl ligos.

Ir vis dėlto, nepaisant akivaizdžių ir tyrimais įrodytų abipusių naudų, šiandieninės darbo rinkos tendencijos nedžiugina – darbuotojų įsitraukimas mažėja, o kaita didėja. Dauguma darbdavių, matydami šiuos neigiamus reiškinius, juos tiesiogiai sieja su nuotolinio darbo arba naujosios į darbo rinką ateinančios kartos kitokio mentaliteto pasėkmėms. Ir, matyt, dėl to bando bet kokia kaina grąžinti visus darbuotojus į biurus bei “auklėti” naujuosius darbo rinkos dalyvius.  

Kaip jiems sekasi?  – Sunkiai 🙂 

Mes vykdydami personalo atrankas vis dažniau girdime, kad kandidatai net nesvarstys darbo pasiūlymų, kurie nesiūlo lankstumo darbo laike ir vietoje, tad griežtos darbo ofise valandos, dažnai tampa didele kliūtimi pritraukti naujus darbuotojus. Kol kas situacija darbo rinkoje stipriai nesikeičia ir darbuotojų trūkumas diktuoja tendenciją, kad būtent darbuotojo pusėje esantys svertai yra kiek didesni, tad ką gi daryti darbdaviams? 

Mano vertinimu, nuotolinis darbas, naujosios kartos mentalitetas yra tik reiškiniai, bet tikrai nėra pagrindinė darbuotojų kaitos priežatis. Pagrindinė priežastis yra mažėjantis darbuotojų priklausymo organizacijai jausmas. Ir taip, priklausymo jausmą kurti yra sunkiau nuotoliu ir dar visuomenėje, kuri pasižymi vis didėjančiu individualizmu, bet tai nereiškia, kad tai nėra įmanoma ar, kad nereikia tam skirti dėmesio. Atvirkčiai, manau, kad tos organizacijos, kurios ras būdus kaip kurti priklausymo organizacijai jausmą skirtingais metodais (nuotoliniais, hibridiniais, dirbant iš biuro), rasti personalizuotus sprendimus skirtingoms darbutojų grupėms, laimės ilgalaikėje perspektyvoje. 

Taigi, aptarus priklausymo jausmo svarbą organizacijoms, verta panagrinėti detaliau ir kaip priklausymo jausmą galime sukurti savoje organizacijoje. Tyrimais nustatyta, jog priklausymo komandai jausmą geriausiai jaučia darbuotojai, kurie: 

• Jaučiasi komandoje laukiami („welcoming“ jausmas). 

• Jaučia palaikymą ir saugumą

• Jaučiasi įtraukti 

• Jaučiasi ryšyje su kitais

Mes „People Link“ turime visą priklausymo jausmo kūrimo praktikų krepšelį, kurį stengiamės taikyti atliepdami skirtingus mūsų darbuotoju poreikius. Pasidalinsiu keliomis praktikomis, kurias mes jau kuris laikas sėkmingai taikome, galbūt jos bus naudingos ir Jums.

• Kad darbuotojai jaustųsi laukiami: 

• Skiraime laiko ir dėmesio pre-boarding / on-boarding iniciatyvoms; 
• Iš anksto numatome kolegų susitikimus su nauju žmogumi, bendrus renginius; 
• Stebime kaip darbuotojas kuria ryšius su kitais, skatiname bendrauti
• Nusimatome reguliarius susitikimus (dalis laiko laisvam pokalbiui – neperkėlinėjame, nevėluojame į susitikimus, net jei jie online). 

• Kad darbuotojai jaustųsi palaikomi ir saugūs:

• Padedame išsikelti profesinio tobulėjimo tikslus;
• Neutralizuojame emocijas, teikdami grįžtamąjį ryšį;
• Prisiimame dalį atsakomybės už augimą;
• Visa ko pagrindas  – atvira KOMUNIKACIJA, nes neišsakyti lūkesčiai kelia įtampa ir darbuotojas jausis nesaugiai.

• Kad darbuotojai jaustųsi įtraukti: 

• Buriame darbuotojų grupės (mamų, grįžtančių po VPA, darbuotojų gerovės ambasadorių, tvarumo iniciatyvų ir pan);
• Dalinamės savo komandos žmonių pasiekimais viešai; 
• Įtraukiam į sprendimų priėmimą; 
• Duodame platesnes atsakomybes, darbuotojai siūlo idėjas ir mes jas palaikome. 

• Kad darbuotojai jaustųsi esantys ryšyje su kitais: 

• Einame bendrų pietų;
• Skatiname susitikti darbe;
• Atkreipiame dėmesį, kaip bendraujama su kitais; 
• Įtraukiame į renginių planavimą; 
• Skatiname bendras veiklas (dalyvauti ir siūlyti). 

Ir, matyt, pats svarbiausias dalykas yra tiesioginiai vadovai – t.y. kaip darbuotojas jaučiasi santykyje su savo vadovu, ar jam aiškūs vadovo ir organizacijos lūkesčiai, ar jis gauna pakankamai grįžtamojo ryšio ir pripažinimo, ar vadovui rūpi darbuotojo gerovė. Jokios įmonės iniciatyvos nepadės, jei vadovų komanda nedirbs kartu stipresniam ryšio kūrimui. 

O kokias darbuotojų “belonging’o” iniciatyvas praktikuojate Jūs?